rubulas

rùbulas sm. (3^b) DŽ¹, Up, rū̃bulas (3^b) 1. gumulas, gniužulas: Rùbulas yra tarp delnų surubuluotas tešlos šmotelis J. Šieno rùbulas suriestas J. Rùbulas taukų plauko putro[je] Šll. Veizėk, vaikas surubulo didesnį sniego rùbulą už save Vvr. ^ Tėvas sieksnininkas, motina sprindininkė, vaikai rū̃bulaičiai (žirnis) LKT86(Kl). ║ rutuliukas: Duok du rubuliukus gliukozės (prašo vaistinėje) Kv. 2. Rt didelis kukulis, kankolas.